Shinrin-yoku tai terminas, reiškiantis “miško įkvėpimą” arba “miško vonias”. Šis sveikatos būdas buvo išvystytas Japonijoje 1980’aisiais ir tapo pagrindiniu prevencinės medicinos įrankiu. Japonijos ir Pietų Korėjos mokslininkai atliko daug tyrimų, apibūdinančių laiko leidimo miško paklotėje naudą sveikatai. Jų atradimai populiarina miško vonias visame pasaulyje. Idėja labai paprasta: leidžiant laiką gamtoje visiškai atsipalaidavus, galima atsigauti ir pailsėti tiek fiziškai tiek dvasiškai. Mes visada tai žinojome, tačiau pastarųjų metų moksliniai atradimai atskleidžia sveikatą gerinančius mechanizmus, veikiančius leidžiant laiką gamtoje. Pavyzdžiui medžiai skleidžia junginius, padedančius imuninei sistemai kovoti su vėžiu.
Savaitgalio gamtos terapijos programa
Kviečiame praleisti savaitgalį sodyboje, pastatytoje ant Merkio kranto pačiame Dainavos girios viduryje, Dzūkijos nacionalinio parko širdyje.
- Žygis po įdomiausias miško vietas
- Miško vonių pratimai
- Autentiška, senovinė malkomis kūrenama pirtis su aromatinėmis žolelėmis
- Nakvynė jaukiame mediniame name
Kaip veikia gamtos terapija?
Teigiamos gamtos terapijos poveikis žmogaus yra įvairialypis: cheminis, psichologinis, fizinis. Kiekvienas augalas yra sudėtingas gyvas organizmas, kuris gali gintis nuo kitų augalų arba gyvūnų. Vienas gynybos įrankių yra nuodai, vadinami fitoncitais. Tai yra organiniai junginiai, kurie padeda augalams išvengti bakterijų poveikio ar gyvūno nasrų. Nors šių medžiagų paskirits – gynybinė, mokslininkai pastebėjo jų teikiamą didelę naudą žmogaus imunitetui, pavyzdžiui natūraliųjų ląstelių – žudikių (priešakinė imuniteto gynyba) skaičiui. Fitoncidai taip pat mažina adrenalino (streso hormono) lygį organizme.
Buvimo gamtoje nauda yra ne tik biocheminė bet ir psichologinė. Žmogus šimtus tūksančių mėtų vystėsi gamtoje o ne urbanistinėje aplinkoje, todėl tiek mūsų kūnai tiek smegenys yra labiau pritaikytos medžiotojų – rinkėjų gyvenimo būdui. Grįždami į gamtą atsiduriame labiau sau įprastoje aplinkoje, kuri gerina mūsų psichologinę būseną. Ypač naudingas – sąmoningas buvimas gamtoje. Tai yra gebėjimas susitelkti į aplinką, pastebėti mažas detales, naudotis juslėmis, būti čia ir dabar – be mums įprastų dirgiklių.
Fizinė gamtos terapijos naudą suteikia vaikščiojimas ir kvepavimas švariu, sunkiosiomis dalelėmis neužterštu oru. Savo kasdienybėje mes praleidžiame pernelyg daug laiko sedėdami automobilių kamščiuose arba susiraitę prieš kompiuterį. Mūsų akys sutvertos stebėti horizontą, kojos skirtos vaikščiojimui po džiungles, krūmynus ar pievas o stuburas – stovėjimui, lakstymui ar plaukiojimui.
